Pamatai

Rąstinio namo pamatai

Statant gyvenamuosius namus arba vasarnamius daugiausiai naudojami plokštiniai, juostiniai arba stulpiniai pamatai. Pasirenkant pamatų tipą remiamasi vizualios apžiūros arba geodezinių tyrimų rezultatais bei po grunto keliamosios galios apskaičiavimų galima pradėti gruntą atitinkančių pamatų projektavimą.

Estijoje randama daugiausiai molinio, smėlinio, moreninio ir kalkakmenio grunto. Visiems grunto tipams atskirai reikia įvertinti įvairius sluoksnius ir jų storį. Daugiausiai pakrantėje randamas smėlinis gruntas iš statybos pozicijų laikomas geriausiu gruntu, nes jis turi labai gerų drėgmės ir vandens drenavimo savybių. Smėlinį gruntą darbų metu lengva pernešti, taip pat jį vėliau galima panaudoti kaip užpildą, kuris leidžia žymiai sutaupyti piniginių lėšų.

Didžiojoje Estijos dalyje randama moreninio ir kalkakmenio grunto. Kalkakmenio gruntas yra geras stabilus pagrindas pamatams. Pakilus vandeniui gali kilti problemų, kaip nuvesti drėgmę nuo pamatų, kadangi kalkakmenio masyvai būna ištisiniai.

Moreninį gruntą galima laikyti mišriu grunto tipu. Juose paprastai randama priemolio ir priesmėlio. Čia svarbų vaidmenį vaidina moreniniame grunte esančio molio ir smėlio santykis. Esant dideliam molio santykiniam svoriui toks gruntas nėra geriausias pamatams statyti. Molis šalia vandeningo smėlio yra vienas iš nestabiliausių grunto tipų. Molio grunto daugiausiai randama upių pakrantėse bei minkštose medžiais apaugusiose lankose, kuriose dėl sparčios raidos Estijoje pastatyta nemažai gyvenamųjų rajonų.

“Finnlamelli” savo namų statyboje daugiausiai naudoja juostinius pamatus. Pirmiausiai – dėl mažesnių sąnaudų ir trumpesnio statybų laikotarpio. Juostinių  pamatų atveju po kasimo darbų ir grunto sutankinimo po laikančiomis sienomis liejamas gelžbetoninis padas. Ant pado pagal numatyto cokolio aukštį ir duobės gylį paprastai  klojamos 3 ar daugiau fibo blokų eilės. Vidinė pamatų cokolio dalis šiltinama 100 mm storio polistireno putplasčiu ir užpildoma smėliu. Po tankinimo montuojamos komunikacijos ir 150 mm storio šiltinamas po grindimis. Po to po armatūros bei grindų šildymo vamzdžių arba šildymo laidų sumontavimo liejama 100 mm storio gelžbetoninė plokštė.

Monolitinių plokštinių pamatų privalumas yra didelė keliamoji galia, dėl ko šio tipo pamatai naudojami esant nestabiliam moliniam arba vandeningo smėlio gruntui. Klojant plokštinius pamatus nuo paviršiaus nuimamas viršutinis žemės sluoksnis (humusas), dedamas smėlio pagrindas ir pagal aukščio žymes pasiekiamas atitinkamas aukštis nuo žemės paviršiaus. Po to sutankintas smėlis apsupamas polistireno putplasčiu, tada jis padengiamas patvaria hidroizoliacine plėvele bei montuojamos  komunikacijos. Įrengus medinius pamatų statramsčius ir susiejus armatūrą visa paruošta konstrukcija apliejama betonu.

Stulpiniai pamatai klojami esant taip pat nestabiliam gruntui.Renkantis tarp plokštinių ir stulpinių pamatų lemia statybos sąnaudos. Tuo atveju, kai betono mazgas yra per toli arba prieiga prie objekto apsunkinta, geriau tinka stulpiniai pamatai, kitu atveju tikslingiau kloti plokštinius pamatus.